2014 m. rugsėjo 21 d., sekmadienis

SUBSIDIARUMO IMPERATYVAS

Tai yra „mažesnio“, silpnesnio socialinio segmento teisių, prilygstančių ar lygiaverčių „didesniojo“, stipresniojo segmento teisėms, garantavimas. Taip pat pripažinimas, kad „mažesnysis“ yra autonomiškas ir pajėgus atlikti tas pačias funkcijas kaip ir „didesnysis“. Ir tik dėl savaiminio pastarojo dominavimo „mažesnysis" reikalauja papildomo dėmesio ir „globos“. Dėl tokios tolerancijos ir dėmesio ne tik sustiprinamas „mažesniojo“ segmento savipakankamumas, bet ir atsiranda viena iš pamatinių sąlygų (kad ir kaip būtų keista), garantuojančių „didesniojo“ segmento savipakankamumą, socialinės raiškos (ar funkcionalumo) visavertiškumą. Priešingu atveju įsi­tvirtinęs „didesniojo“ dominavimas, žvelgiant iš platesnių pozicijų, veda prie jo deformavimosi, o tai reiškia – ir prie bendražmogiškojo, civilizacinio jo išsigimimo.

Subsidiarumo imperatyvas įtvirtina turininę, prasminę segmentų tarpusavio priklausomybę ir garantuoja viso sociumo gyvybingumą – subalansuotą tvarumą.

Šį imperatyvą lengviau suvoksime išskleidę socialinių segmentų ir jų tarpusavio priklausomybės grandinę: asmuo-šeima-darbovietė-teritorinė bendruomenė-kor- poracija (asociacija)-valstybė-valstybių sandrauga. Suprantama, kad kurio nors vieno segmento „pasiligo- jimas“ lemia visų kitų „negalavimus“. Vadovaujantis subsidiarumo imperatyvu galima spręsti apie dvasinę individo ir visuomenės kultūrą apie pilietinės visuomenės brandą, apie politinį valstybę tvarkančių institucijų sąmoningumą, apie tautos ir valstybės sutarimą jų integralumą bei tęstinumą ir t. t.

Žvelgiant į lietuvių tautą ir Lietuvos valstybę, tiesiog plika akimi matyti subsidiarumo imperatyvo pažeidimai – dažnas didesnėmis galiomis disponuojančio dominavimas ir net akiplėšiškumas.

Subsidiarumo imperatyvas, jo laikymosi praktika ypač aktuali bendraujant tautoms, įveikiant „didžiųjų" tautų savaiminį spaudimą „mažosioms“. Apie jį garsiai buvo kalbėta plečiant Europos Sąjungą, bet dabar kažkodėl aprimta...

Įsimintinas Lenkijos lietuvių bičiulių draugijos įkūrėjo ir jos ilgamečio pirmininko profesoriaus Leono Brodovvskio pastebėjimas: jeigu lietuvių ir lenkų santykis yra 1:10, tai ir dėmesio, atjautos lietuviams turėtų būti dešimteriopai daugiau...

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą